- smarkauti
- smárkauti, -auja (-auna Š), -avo intr. DŽ, NdŽ, KŽ, Kv, Gs, Skr, smarkáuti, -áuja, -ãvo K, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, Adm; L 1. būti smarkiam, gyvam, greitam: Kelionės pradžioje raiteliai ir arkliai visada smarkauja rš. Kovose su kryžokais visuomet jie stipriai smarkavo A1884,50. | prk.: Širdis ir pulsas nesiliovė smarkauti Pt. Bačkose smarkavo (rūgo) alus rš. 2. karščiuotis, tūžti: Labai čia nesmárkauk! Alk. Nesmárkauk, kad subinę neprisėstum Plv. Čia autoriui nereikėjo daugiau už „taisytojus“ smárkauti – reikėjo kiek daugiau apykantos turėti ir rašomosios kalbos šio žodžio lyčių tarimui J.Jabl. Nesmarkaudamos priminkite dar kartą, kaip reikia elgtis Pč. ║ Q534, R, N despotiškai elgtis, siautėti: Neprieteliai prie mūsų lyg kokie žvėrys smarkãvo KI564. Vėl taip išgąstingai smarkavo, kaip tiktai velinui galima buvo Ns1832,7. 3. smarkiai reikštis, šėlti (apie gamtos reiškinius): Perkūnai nenustoja smárkavę J.Jabl. Norint vėtra baisingai smarkavo, tapė vienas mažas laivas nuleistas TP1881,49. 4. smarkiai plintant siaubti, niokoti: Maras čionais smarkavęs ir XVII-me šimtmetyje LTI98(Bs). Per 4 metus smarkaus karė ant sausumos ir šlapumos A1885,86. Taip anas karas ir pradėtame mete žada toliaus smarkauti Kel1863,2. \ smarkauti; atsmarkauti; įsismarkauti; išsmarkauti; pasmarkauti; persmarkauti; susmarkauti
Dictionary of the Lithuanian Language.